Tarptautinis ERASMUS+ projektas „Be ribų“

APIE PROJEKTĄ „BE RIBŲ”

Projektą „Be ribų“ vykdė Latvijos nevyriausybinė organizacija „Fonds Tavs Atbalsts“ ir Lietuvos taikomosios antropologijos organizacija „Anthropos“ nuo 2024 m. sausio iki 2025 m. liepos mėnesio. Projektą iš dalies rėmė Erasmus+ nedidelės apimties partnerystės programa. Projekto tikslai yra du:

(1) organizacijų partnerių gebėjimų stiprinimas vykdant tarptautinius projektus, sutelkiant dėmesį į jaunus žmones su judumo negalia;

(2) Jaunų žmonių su judumo negalia įtraukimas į tyrimą, kurio tikslas – surinkti ir perteikti jų gyvenimo patirtį, kartu kuriant ir įgyvendinant projektą abiejose šalyse.

Jame pateikiamas socialinis ir teisinis kontekstas, kuriame vystomas projektas, aprašomas duomenų rinkimo metodas, duomenų analizės būdas, pateikiama duomenų analizė, išvados ir rekomendacijų sąrašas.

Tyrimo metodologiją ir struktūrą parengė projekte dalyvaujantys/čios/* antropologės/ai/*. Vienas tikslų buvo įtraukti dalyvius/es/* kaip bendratyrėjus/*/es/ – jie/jos/* ne tik rinko tyrimo medžiagą, bet ir buvo įtraukti/os/* ir į duomenų analizę bei rezultatų pristatymą parodoje. Tokio įtraukimo buvo pasiekta per nuolatines diskusijas su tyrėjais/omis/* Lietuvoje ir Latvijoje. Šio projekto metu įvyko po susitikimą Rygoje ir Vilniuje, kurių tikslas buvo supažindinti bendratyrėju/as/*1 su kokybinio tyrimo pagrindais, antropologijoje naudojamo fotobalso (ang. photovoice) metodo taikymu, kompozicija fotografijoje, tyrimo etika, kokybinių duomenų kodavimo pagrindais ir pan. Šią ataskaitą rašė projekte dalyvaujantys/čios/* antropologai/ės/*, tačiau galutinis variantas patvirtintas tik po to, kai ją perskaitė ir pakomentavo kai kurie/*/os bendratyrėjos/ai/*. Ataskaita pataisyta atsižvelgus į jų pasiūlymus ir komentarus. Prieinamesnį šio teksto variantą, kurį šiuo metu ir skaitote, parengė projekto bendratyrėja.

REKOMENDACIJOS

1. Suteikti daugiau tiesioginių galimybių jaunimui su judumo negalia dalyvauti paslaugų ir infrastruktūros planavimo, kūrimo ir įgyvendinimo etapuose, įtraukiant į iniciatyvinius komitetus ar grupes, fokus grupes ir kitas jaunimui draugiškas veiklas.

2. Pagerinti jaunimui skirtų veiklų ir įrenginių prieinamumą vietos ir savi valdybės lygmenyje, užtikrinant laiku atliekamą infrastruktūros priežiūrą ir remontą.

3. Palengvinti viešojo transporto, taip pat tarptautinių reisų prieinamumą, siekiant padidinti jaunimo mobilumą.

4. Gerinti informacijos prieinamumą internete nustatant aiškias gaires, kokia informacija turi būti pateikiama įstaigų ir paslaugų internetinėse svetainėse. Šio projekto tyrėjų ir bendratyrėjų teigimu, prieinamumo priemonių atitikimas turėtų būti tikrinamas arba pačių negalią turinčių žmonių, arba asmenų, paruoštų įvertinti realų priemonių prieinamumą.

5. Siekiant užtikrinti pastatų ir viešųjų erdvių prieinamumą bei sudaryti sąlygas jaunimui visapusiškai dalyvauti tenkinant socialinius, kultūrinius ir ekonominius poreikius bei siekius, turėtų būti taikomi universaliojo dizaino principai.

6. Pateikti išsamią aplinkos prieinamumo informaciją pasitelkiant plaka tus ar ženklus, kuriuose būtų aiškiai nurodyta, kur ir kaip patekti į pas tatą asmenims, patiriantiems judėjimo iššūkių.

TYRIMO KLAUSIMAI

Pagrindinį tyrimo klausimą tyrėjai/*/os ir bendratyrėjos/*/ai aptarė ir suformulavo kartu: kaip jauni žmonės šiuolaikinėje Latvijoje ir Lietuvoje patiria negalią ir diskriminaciją?

Taip pat svarstoma ir bandoma atsakyti į klausimus:

(a) kokie yra skirtumai tarp šių dviejų šalių;

(c) kokie būtų geriausi šių pro blemų ir iššūkių sprendimai?

IŠVADOS

Šiame tyrime siekėme atsakyti į šiuos klausimus:

• Kaip jauni žmonės šiuolaikinėje Latvijoje ir Lietuvoje patiria negalią ir diskriminaciją?

• Kokie yra skirtumai tarp šių dviejų šalių?

Tyrimo duomenys nerodo reikšmingų skirtumų tarp Latvijos ir Lietuvos negalios ir diskriminacijos patirčių atžvilgiu. Tačiau neformaliose diskusijose su bendratyrėjais/omis/* išryškėjo įdomus ir reikšmingas pastebėjimas. Kai kurie Lietuvos bendratyrėjai/os/* Rygą vertino palankiau, tuo tarpu Latvijos jaunimas išreiškė susižavėjimą Vilniuje esančia infrastruktūra. Tai rodo, kad nors objektyvūs erdvių prieinamumo skirtumai gali būti nežymūs, galimybė aplankyti kitą šalį bendratyrėjams/oms/* atvėrė naują perspektyvą galvojant tiek apie fizinę aplinką, tiek apie jų pačių galimybes. Šis pastebėjimas pabrėžia tarptautinio bendradarbiavimo ir kelionių svarbą stiprinant projekto dalyvių pasitikėjimą savimi ir savo gebėjimais. Dauguma bendratyrėjų darytų nuotraukų fiksavo praktines kasdienio gyvenimo situacijas, parodančias, kaip tam tikra vieta ar paslauga yra neprieinama dėl prasto dizaino. Infrastruktūriniai iššūkiai gali trukdyti naudotis pagrindinėmis paslaugomis – švietimo, sveikatos priežiūros, finansų, taip pat užsiimti laisvalaikio veiklomis, pavyzdžiui, sodininkavimu, lankytis koncertuose ar paplūdimyje.

Kitas iššūkis – viešos informacijos apie pastatų ir aplinkos prieinamumą trūkumas tiek internete, tiek pačiose vietose kuriose lankosi jauni žmonės su judėjimo negalia. Kartais dėl to jie net nesistengia fiziškai pasiekti paslaugų, nes susiduria su daug kliūčių, kurias pavieniui galėtų įveikti, bet visos drauge jos tampa per sunkios. Prieinama informacija leidžia geriau suplanuoti apsilankymą, atsižvelgiant į turimus išteklius.

Su anksčiau minėtais iššūkiais yra susijusi ir prieinamo vietinio bei tarptautinio viešojo transporto problema. Ji aptarta šios tyrimo ataskaitos skyriuje „Iššūkiai“, dalyje „Tarptautinis ir vietinis transportas“, kurioje išsamiai aprašyti nesklandumai, su kuriais susidūrė šio projekto dalyviai.

Tyrimo duomenys rodo, kad judumo negalią turinčių jaunų žmonių patirtys toli gražu nėra vienodos, net jei jų patiriami sunkumai yra panašūs. Mūsų bendratyrėjų patiriama diskriminacija retai būdavo akivaizdi ar tiesioginė – veikiau tai buvo tai, ką jie laikė neišvengiamu dalyku, pavyzdžiui, investicijų į prieinamą infrastruktūrą stoka. Vis dėlto bendratyrėjai/ os/* taip pat parodė didelį atsparumą susidurdami su patiriamais sunkumais bei gebėjimą kritiškai ir realistiškai vertinti tyrimo duomenis. Šis projektas parodo, kaip galima įtraukti judėjimo negalią turinčius jaunus žmones ir kokią naudą tai teikia bendrų žinių kūrimui. Bendradarbiavimu grindžiami procesai taip pat prisideda prie dalyvaujančių jaunuolių įgūdžių ugdymo bei stiprina jų gebėjimą ir norą ateityje dalyvauti demokratiniuose procesuose.

Čia galite susipažinti su projekto rezultatais (LT):
Atsisiųsti / Download („Be ribų. Būti paveikslo dalimi“, parodos katalogas ir projekto tyrimo ataskaita, 2025 )

Here you can check out the project results (EN):
Atsisiųsti / Download ("Without Restrictions. Be Part of the Picture", Exhibition catalogue and project research report, 2025 )

*- Siekiant užtikrinti, kad tekste atspindima įvairiai save identifikuojančių projekto tyrėjų ir bendratyrėjų įvairovė, renkamės tekste varijuoti trigubas galūnes (pvz. tyrėjos/*/ai), žinodam*/os/i, jog tai nėra normi nis lietuvių kalbos variantas, tačiau jausdamos/*/i, kad mūsų pasirinkimas yra įtraukesnis, nei norma.

Tekstas iš parodos katalogo ir projekto tyrimo ataskaitos „Be ribų. Būti paveikslo dalimi“, 2025