Jaunimas dalinasi

„...perkame maistą ilgesniam laikui, o paskui dėl darbo kartais tenka netikėtai išvykti...“ – diskusijoje apie maisto švaistymą su jaunimu (18-26 m.) pasakojo viena informantė. Kitas minėjo: „...perku dideles bulvių pakuotes, nes kilogramo kaina mažesnė, bet kadangi gyvenu vienas, nesunaudoju jų taip greitai, kaip reikėtų...“.

Pasirinkimai ir galimybės

Daugelis bendrų sprendimų ir patarimų, kaip išvengti maisto švaistymo, gali netikti jauniems žmonėms. Bet kodėl? Gyvenimo būdas ir įtemptas laiko grafikas derinant studijas, darbą bei socialinį gyvenimą. Apsipirkus visai savaitei maistas neretai švaistomas, nes dažnai tenka neplanuotai eiti į darbą arba rinktis socialinį gyvenimą miesto centre ar draugų vakarėlį, o ne rūpintis maisto likučiais šaldytuve. Be to, perkant produktus parduotuvėje negalima rasti tinkamo dydžio maisto pakuotės, nes dauguma supakuotų maisto produktų yra gaminami šeimai, o ne vieno asmens namų ūkiui.

Tyrėjai

Šie ir kiti klausimai buvo sprendžiami tarptautiniame Baltijos ir Šiaurės šalių projekte „Nešvaistykime maisto! Projektą finansavo Šiaurės šalių ministrų tarybos biuras Lietuvoje. Projekto metu Kauno technologijos universiteto (LT), Anthropos (LT), Luke (FI) ir Kopenhagos verslo mokyklos (DK) mokslininkai tyrė maisto švaistymo problemas iš jaunimo perspektyvos ir sukūrė gaires su sprendimais įvairiems sektoriams (politikos formuotojams, mažmeninei prekybai, NVO, akademinėms bendruomenėms ir individualiems vartotojams). Dalinamės mūsų pusantrų darbo rezultatu!

Tyrėjų komandos sukurtas gaires rasite čia (anglų k.): Let's Not Waste Food. Youth Outlook on Hosehold Food Waste Reduction
Atsisiųsti gaires

Plačiau apie tyrimą:

Nuoroda į YouTube kanalą: spauskite čia